Elektromobilumas Lietuvoje: lūžis įvyko, laikas pamiršti senus įpročius

Elektromobilumas Lietuvoje: lūžis įvyko, laikas pamiršti senus įpročius

Elektromobilumas Lietuvoje: lūžis įvyko, laikas pamiršti senus įpročius

Startuolio „Emobs“ elektromobilumo plėtros vadovas Tomas Taškūnas teigia, kad lūžis, vystant elektromobilumą Lietuvoje, įvyko: nuo gegužės 1 d. asmenys, įsigiję naują elektromobilį, gaus numatytas subsidijas. Tačiau būsimi elektromobilių vartotojai turi būti pasiruošę keisti ne tik transporto priemonę, bet ir požiūrį bei vairavimo įpročius.

Netikėtai išsikrovė – nei iš vietos?

Ekspertas pastebi, kad elektromobilių naudojimo įpročiai Lietuvoje dar nesusiformavę. Elektromobilis ir tradicinis automobilis turi ir skirtumų, ir panašumų, o pagrindinis juos vienijantis dalykas – ta pati funkcija. Prieš pradedant naudotis elektromobiliu, patartina atkreipti dėmesį į įprastą mobilųjį telefoną ir jo naudojimo įpročius. Sąsajos su elektromobiliu akivaizdžios – abu turi būti įkrauti, o nepasirūpinus tuo iš anksto gali tekti graužtis dėl aplaidumo. Elektromobilio šeimininkui reiktų įprasti savo transporto priemonę krauti per naktį, taip užsitikrinant, kad kitą dieną pakaks įkrovos suplanuotam atstumui nuvažiuoti.

Būsimiems vartotojams, svarstantiems, per kiek laiko bus galima įkrauti nedidelį elektromobilį, pirmiausia patartina atkreipti dėmesį į stotelės įkrovos galią. Pavyzdžiui, 10 kW galios stotelėje 25–40 kWh talpos akumuliatorių galima visiškai įkrauti per 3 val, o garaže ar stovėjimo aikštelėje, esant 3,5 kW galios stotelei, prireiks 8–10 val.

Tikriausiai ne vienas būsimas elektromobilio vairuotojas svarsto, ko reikės griebtis, jei neapskaičiavus įkrovos ir viršijus nuvažiuotų kilometrų skaičių, elektromobilis bevažiuojant tiesiog sustos? Tokiu atveju svarbiausia kažkaip „nuriedėti” iki artimiausios elektros prijungimo vietos – įkrovos stotelės arba buitinio elektros tinklo prievado.

Išeitis yra ir elektromobiliui išsikrovus nuošalioje vietoje, kur nėra elektros prievado – iš keblios situacijos išgelbėtų rezervinis įkrautas specialus akumuliatorius arba nedidelis (bent 1,5 kW galios) elektros generatorius.

T. Taškūnas pabrėžia, kad keistis turi ne tik transporto priemonės naudojimo ir priežiūros įpročiai, bet ir pats vartotojų požiūris. Jis patartų lietuvių vairuotojams atsisakyti įpročio „už grašius“ pirkti naudotą automobilį. Perkant naudotą elektromobilį rizikuojama įsigyti „katę maiše“, nes Lietuvoje dar nėra pakankamai specializuotų įmonių, sprendžiančių elektromobilių gedimo problemas. Tik įsigyjant naują elektromobilį yra suteikiamos gamintojo garantijos, todėl nekils abejonių dėl kokybės. O priežiūros specialistų paslaugomis naudotis teks gerokai rečiau, nes naujas elektromobilis yra patikimesnis už tradicinį automobilį, jo techninė priežiūra yra elementari.

Lietuviams kaina vis dar sunkiai įkandama

Jau nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo įstatymas skirti 4 tūkst. eurų subsidijas vartotojams, įsigyjantiems naują elektromobilį.  „Tai svarus lūžis Lietuvoje, ilgai lauktas sprendimas. Tačiau išlieka kita problema – jau kelerius metus didieji transporto priemonių gamintojai tikina, kad „rinką užvers” elektromobiliais, tačiau Lietuvai vis dar skiria nepakankamai kvotų mažiems, miesto tipo elektromobiliams įsigyti”, – kalba ekspertas.

Akivaizdu, kad net ir pasinaudojus subsidija, elektromobilis vis dar išliks prabangos preke vidutines pajamas gaunančiam Lietuvos gyventojui. Nors miesto tipo elektromobilio savikaina jau mažesnė nei 10 tūkst. eurų, o jų akumuliatorių gamybos technologija (brangiausias elektromobilių gamybos komponentas) atpigo daugiau nei 10 kartų, jo kaina vis dar gerokai išpūsta. Pavyzdžiui, šiandien „Tesla Model 3“ kainuoja daugiau nei 45 tūkst. eurų, kiti vidutinės klasės elektromobiliai (Nissan „Leaf“, Hyundai „Kona“, „Ioniq“, „VW e-Golf“) – daugiau nei 30 tūkst. eurų. Tokios kainos vis dar neatitinka mūsų šalies potencialaus pirkėjo kišenės bei vartojimo įgūdžių.

Ekspertas pažymi, kad mūsų ateitis – Europos, o ne JAV gamintojai, kurie nusitaikę į pasiturinčius vartotojus. Baltijos šalims labiausiai taikytinas automobilizmo „tėvo” Henrio Fordo teiginys, kad automobilių gamyba pelninga tik tada, kai produktas skirtas masiniam vartotojui. Šios koncepcijos besilaikantis Europos didžiausias autokoncernas „Volkswagen“, tikėtina, ilgainiui užpildys rinką vartotojų lūkesčius atitinkančiais elektromobiliais. Akivaizdus pavyzdys –  Lietuvai skirti „Volkswagen ID.3“ elektromobiliai buvo rezervuoti per dieną.

Baltijos šalyse populiariausi taps miesto tipo, 25–40 kWh akumuliatoriaus talpos elektromobiliai, viena įkrova nuvažiuojantys iki 200 km. Jų šiandieninė kaina – apie 20 tūkst. eurų. „Europa nuo seno buvo ir yra mažalitražių automobilių rinka, taigi, jie ir bus mūsų kasdieniai „arkliukai”, – neabejoja ekspertas.

Realiausia plėtra – stotelės šalia daugiabučių

Kita problema, ne mažiau aktuali nei elektromobilio kaina, – tinkamos įkrovos stotelių infrastruktūros stoka. Europoje jau susiformavo elektromobilių vartojimo kultūra ir aiškėja vartotojų įpročiai. Statistika rodo, kad Didžiojoje Britanijoje daugiau nei 80 proc. elektromobilių vartotojų įkrauna elektromobilius gyvenamosiose vietose nakties metu (pagal mobiliojo telefono atitikmenį) – tai skatina įkrovos tinklų plėtrą į gyvenamuosius rajonus. Baltijos šalims tai ypač aktualu, mat apie 80 proc. gyventojų, potencialių elektromobilių vartotojų, gyvena daugiabučiuose.

Startuolis „Emobs“, atsižvelgdamas į prastos elektros galios paskirstymo infrastruktūrą regione, plėtoja kelis elektromobilumo projektus. Infrastruktūros modernizavimui reikalingi milžiniški laiko ir finansų resursai nėra skiriami, todėl įmonė siūlo sprendimus, maksimaliai išnaudojančius esamas galimybes.

Vienas iš projektų – mažos galios įkrovos stotelių tinklai ant gatvių apšvietimo stulpų. „Mūsų regione labiausiai tinkamos mažos galios (3,5–7,5 kW) įkrovos stotelės, pritaikomos viešose erdvėse, pavyzdžiui, „miegamuosiuose“ didmiesčių rajonuose ar priemiesčiuose. Daugiabučių gyventojai savo transporto priemones paprastai laiko tiesiog gatvėje ar kieme, kur nėra įkrovos galimybių“, – kalba ekspertas. Mažos galios stotelės kritiškai neišbalansuotų elektros tinklų infrastruktūros, be to, būtų optimalios elektromobilių įkrovai nakties metu, esant laisvesniam energijos resursui. Joms instaliuoti labiausiai tinka esama gatvių apšvietimo tinklų infrastruktūra. „Apšvietimo stulpai stovi patogiose, jų apšviestose vietose, kuriose statomi automobiliai. Sumontavus įkrovos stoteles ant stulpų galima optimaliai įkrauti elektromobilius“, – aiškina pašnekovas. Vartotojų patogumui už įkrovos paslaugą atsiskaityti galima kartu su komunaliniais mokesčiais arba sumokant vienkartine SMS žinute.

Kitas startuolio „Emobs“ plėtojamas projektas vairuotojams leis laikytis seno įpročio „užsipilti kuro” tarpmiestinėse degalinėse. Įmonė kuria mobilias įkrovimo stoteles, optimaliai tinkančias instaliuoti degalinių tinkluose. Ateities vizija – mobilios stotelės, kurių akumuliatoriai būtų nuolat įkraunami nedidele galia, o sukaupta energija perduodama elektromobiliui įkrauti per trumpiausią laiką.

Šaltinis: „Emobs“ pranešimas spaudai
SkelbimuAdmin

Prisijunktie prie mūsų Facebook!

Naujausios naujienos apie elektrinį transportą, konkursai ir dar daugiau!