Penki patarimai savivaldybėms, kaip pasiruošti elektrinio mobilumo erai

Penki patarimai savivaldybėms, kaip pasiruošti elektrinio mobilumo erai

Penki patarimai savivaldybėms, kaip pasiruošti elektrinio mobilumo erai

Pastaruosius ketverius metus grynųjų elektromobilių (EV) ir įkraunamų hibridinių automobilių skaičius Lietuvoje kasmet ūgteli vidutiniškai 70 procentų. Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra šio tempo pavyti nesugeba, tam didelę įtaką turi stringantys procesai viešajame sektoriuje. Kaip juos paskatinti ir kokių sprendimų galėtų imtis savivaldybės, siekiančios išvystyti kokybišką EV įkrovimo infrastruktūrą, renginyje „Charging Point Lithuania“ patarimais dalinosi „Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia apie 600 viešų ir pusiau viešų elektromobilių įkrovimo prieigų. Susisiekimo ministerija planuoja, kad iki 2030 metų šis skaičius turi padidėti dešimteriopai, iki 6 tūkstančių, o bendras elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius, įskaitant privačias stoteles, šalyje turėtų pasiekti 60 tūkstančių.

Viešųjų elektromobilių įkrovimo tinklų vystytojas „Eleport“ yra pasiryžęs svariai prisidėti siekiant šių tikslų. Bendrovė per artimiausius kelerius metus šalyje planuoja turėti kelis šimtus greito ir itin greito įkrovimo stotelių.

„Lietuvai norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, būtinas sklandus privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Į tai galima žiūrėti kaip į iššūkį, bet mes tai vertiname kaip abipusiai naudingą galimybę, kurios rezultatas bus patogiai išplėtota, kokybiška elektromobilių įkrovimo infrastruktūra visos šalies mastu. Ypatingai svarbus vaidmuo jau dabar tenka rajonų savivaldybėms, turinčioms priimti sprendimus, kurie ilguoju laikotarpiu bus naudingi visuomenei ir skatins elektrinį mobilumą“, – sako K. Pupinis.

Jis atkreipia dėmesį, kad kai kurios savivaldybės jau dabar yra pažengusios infrastruktūros vystymo procese, aktyviai komunikuoja, dalyvauja aktualiuose susitikimuose ir kviečia privačius investuotojus į konsultacijas. Ką dar jos galėtų padaryti, kad paspartintų procesus, ir ko turėtų imtis kitos savivaldybės, dar tik žengiančios pirmuosius žingsnius? „Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse dalinasi penkiais patarimais:

1. Bendraukite su viešųjų elektromobilių įkrovimo tinklų vystytojais. Kvieskite juos į konsultacijas, aptarkite, kokią infrastruktūrą planuojate, koks turėtų būti jos išsidėstymas mieste ir kodėl būtent toks, taip pat, kokie kriterijai svarbūs formuojant viešąjį pirkimą ir kt. „Konsultacija nereiškia, kad būtent su ta bendrove ir dirbsite, tačiau tai padės gauti naudingų įžvalgų iš rinkos profesionalų. Šioje srityje ilgai veikiančios bendrovės padės suprasti projekto projektavimą, logiką, patars, kaip suformuoti įkrovimo infrastruktūros projektą, kad jis būtų objektyvus ir skatintų privačius operatorius dalyvauti konkurse bei pasiūlyti paslaugas. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai savivaldybė bando viską atlikti savo jėgomis ir konkurse arba nedalyvauja niekas, arba prisistato abejotinos kokybės tiekėjai“, – pastebi K. Pupinis.

2. Padarykite savo namų darbus. Numatykite, kur ir kodėl norėtumėte turėti įkrovimo stoteles. Suformuokite sklypus tose lokacijose arba padarykite jas kitaip prieinamas būsimam operatoriui. Užsakykite elektros galios ESO privedimą visoms norimoms lokacijoms. Tokie pirmieji žingsniai gerokai palengvins tolesnę eigą ir užtikrins sklandų bendradarbiavimą.

3. Leiskite veikti rinkai. Savivaldybių atstovams neretai kyla klausimų, kokias sąlygas, apribojimus turėtų iškelti tiekėjams, dažniausiai šiose trijose srityse:

  • Įkrovimo kaina galutiniam vartotojui;
  • Elektros galia konkrečiame taške;
  • Įkrovimo infrastruktūros kiekis konkrečiame taške.

„Atsakymas paprastas: būkite lankstūs ir nesiimkite ribojimų. Visus šiuos momentus sureguliuos rinka. Juk ir operatoriai nėra suinteresuoti, pavyzdžiui, siūlyti kuo aukštesnes įkrovimo kainas galutiniams vartotojams, kadangi tuomet paslaugomis niekas nesinaudos ir stotelės stovės tuščios. Ir atvirkščiai: kuo kainos konkurencingesnės, tuo daugiau vartotojų nori ir gali naudotis paslaugomis“, – pasakoja „Eleport“ vadovas.

4. Projektuokite miestų vystymą atsižvelgdami į elektromobilių įkrovimo infrastruktūros poreikį. Elektromobilių įkrovimas, priklausomai nuo galios, trunka nuo pusvalandžio-valandos iki kelių valandų, todėl EV įkrovimo parkus verta įrengti taip, kad jie papildytų šalia jau esančią infrastruktūrą. Kitaip sakant, kol elektromobilis kraunasi, žmonės galėtų lankyti jūsų miesto objektus, apsipirkti ir panašiai, vietoje to, kad sėdėtų automobilyje ir klausytųsi radijo. Ir atvirkščiai – EV įkrovimo parkai gali tapti akstinu šalia kurtis paslaugas teikiančioms įmonėms.

5. Įtraukite kitus žemės savininkus. Galbūt elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai nebūtina skirti savivaldybės sklypų ar jų išpirkti? Pagalvokite apie finansines paskatas žemės savininkams, kurie galėtų leisti savo žemėje statyti vieną, kelias įkrovimo stoteles ar net visą jų parką. Tai gali paspartinti EV įkrovimo tinklo plėtrą ir elektromobilių skaičiaus augimą jūsų regione.

Pasak K. Pupinio, „Eleport“ tikslas yra sukurti patogų viešą EV įkrovimo infrastruktūros tinklą, kad ateityje elektromobiliais būtų galima keliauti taip pat komfortabiliai, kaip šiandien keliaujame automobiliais su vidaus degimo varikliais. „Nesvarbu, kiek ir kaip sparčiai augs elektromobilių baterijų talpa, įkrovimo galia ir kiti parametrai – mūsų tikslas yra turėti tokią infrastruktūrą, kad žmonės ne tik nesijaudintų, kur, kaip ir ar apskritai galės įsikrauti elektromobilį planuodami ilgesnę kelionę, bet kad apie tai išvis nebegalvotų. Tai turi būti taip pat paprasta, kaip šiandien yra užsukti į degalinę“, – teigia jis.

Estijos startuolis „Eleport” viešuosius elektromobilių įkrovimo tinklus vysto nuo 2016 m. ir šiuo metu veikia visose Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Veiklą Lietuvoje pradėjęs 2022 m., „Eleport” dirba tiek su viešuoju, tiek su privačiu sektoriumi ir diegia stoteles visose lokacijose, nuo miestų ir priemiesčių, iki kelių ir autostradų.

Nuotrauka – pranešimo autorių.