Elektromobiliai versle naudojami kaip įprasti automobiliai – stovi tik naktimis
Verslininkai yra žmonės, aktyviai ieškantys pačių efektyviausių sprendimų ir viską skaičiuojantys centų tikslumu. Per pastaruosius metus daugumos jų požiūris į elektra varomus komercinius automobilius iš esmės pasikeitė – ilgą laiką įvaizdžio formavimo priemonėmis laikyti elektromobiliai vis dažniau virsta praktišku pasirinkimu.
„Lietuvos metų komercinio automobilio 2022“ rinkimų bandymų stovykloje lankantis rinkos naujienomis besidomintiems didžiausių technikos parkų vadovams, šiemet itin dažnai girdimas klausimas: „Ar šis modelis elektrinis?“. Išgirdę teigiamą atsakymą, verslininkai jau nesistebi.
Jie renkasi ir bando, o pasiūla tikrai nemenka – pradedant kompaktiškuoju „Opel Combo-e“, vidutinio dydžio „Citroën ë-Jumpy“, „Peugeot e-Expert“ ar „Toyota Proace Electric“ ir baigiant didžiuoju „Fiat E-Ducato“.
Šiuolaikiniai elektromobiliai tinka pačioms įvairiausioms veiklos sritims. Juos naudoti itin apsimoka miestuose, nes krovinį bet kurioje vietoje galima pristatyti iki pat kliento durų nepaliekant taršos pėdsakų, taip pat gausu kitų vairuotojų gyvenimą palengvinančių privalumų – nuo parkavimo lengvatų iki galimybės naudotis papildoma eismo juosta. Tokių elektromobilių savininkams pakanka įsirengti vidutinės galios kroviklius įmonės teritorijoje ir apie apsilankymus degalinėje galima pamiršti visam laikui.
Atsiperka per mėnesį nuvažiuojant 4 tūkst. kilometrų
„Lietuvos metų komercinio automobilio 2022“ komisijos narys, „Sixt Lietuva“ pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis pažymi, kad, nepaisant didesnės pradinės įsigijimo kainos, elektromobilį pirkti jau dabar yra ekonomiškai tikslinga. Tiesa, būtina patiems pasirūpinti bent minimalia įkrovimo įranga.
„Nesinaudojant viešosiomis stotelėmis, o turint savo kroviklius ir daugiausia važinėjant mieste, elektromobilio pirkimas visiškai pasiteisina. Galioja tik viena papildoma sąlyga – per visą dieną naudotis automobiliu reikėtų jo neįkraunant arba tik kartą trumpai sustojant. Tuomet, per mėnesį nuvažiuojant bent 4 tūkst. kilometrų, elektromobilis atsipirks“, – skaičiuoja specialistas.
Remiantis automobilių gamintojų atliktais tyrimais, lengvąjį komercinį modelį vairuojantis įmonės darbuotojas per dieną vidutiniškai nurieda apie 80 kilometrų. Pagal WLTP metodiką atliktų testų duomenimis, „Citroën ë-Jumpy“ su 50 kWh talpos baterija gali įveikti maždaug 230, o su 75 kWh – iki 330 kilometrų atstumą. Net į įvertinus neigiamą šalto lietuviško klimato poveikį, dauguma atvejų to turėtų visiškai pakakti įprastai veiklai organizuoti.
V. Stanislovaičio teigimu, skaičiuojant elektromobilių eksploatacijos išlaidas, galimai brangsianti elektra nėra lemiantis veiksnys. Pašnekovas pastebi, kad degalų kainos taip pat nestovi vietoje, tačiau net ir tuo atveju, jei jos nesistiebs, o elektra brangs – tai tik nežymiai pakeis atsiperkamumo skaičiavimus.
„Savaime suprantama, korekcijų gali būti. Tarkime, šiek tiek atpigus degalams per mėnesį elektromobiliu jau gali tekti nuriedėti ne keturis, o penkis tūkstančius kilometrų, tačiau tai nėra didžiulis skirtumas. Be to, ne viską galima įvertinti pinigine išraiška – žalioji kryptis savo įvaizdžiu besirūpinančioms įmonėms tampa vis svarbesnė“, – atkreipia dėmesį komisijos narys.
Talpesnė baterija – didesnė likutinė vertė
„Citroën ë-Jumpy“ bateriją galima krauti iki 100 kW galios sparčiuoju krovimu, tačiau Lietuvos verslininkams kol kas sunkiai sekasi išnaudoti šią galimybę. Viešųjų stotelių tarifai – pernelyg dideli, o patiems statyti tokį įrangą neapsimoka. Visgi, kaip pažymi V. Stanislovaitis, komercinis elektromobilis turėtų būti įkraunamas per naktį, o tam užtenka ir mažesnės galios įrangos.
„Energijos atsargas pildant naktį, įkrovimo greitis nėra esminis veiksnys. Tiesa, tai gali tapti aktualu, kai įmonės pradės eksploatuoti maksimaliai kroviniais pakrautus elektromobilius, tačiau to dar reikia sulaukti“, – dėsto komisijos atstovas.
Įmonėms taip pat kyla dilema, kokią bateriją pasirinkti. Tai svarbi elektromobilio detalė, sudaranti juntamą dalį pradinės įsigijimo kainos. V. Stanislovaitis čia pataria netaupyti ir, tarkime, „Citroën ë-Jumpy“, komplektuoti su 75 kWh talpos baterija.
„Didesnė talpos baterija turi vieną nenuginčijamą privalumą – toks modelis išlaikys didesnę likutinę vertę. Svarbu turėti omenyje, jog per penkerius metus technologijos patobulės, tad tikrai gali kilti problemų bandant įsiūlyti seną elektromobilį su nedidelės talpos baterija. Panašiai nutiko su pirmosios kartos „Nissan Leaf“ asmeninės paskirties automobilių sektoriuje“, – primena komercinio transporto ekspertas.
Vis dėlto jis priduria, kad baterijos pasirinkimas priklauso nuo elektromobilio naudojimo pobūdžio, t. y. reikia gerai įvertinti, kiek kilometrų būtina nuvažiuoti viena įkrova. Jei darbo dieną užtektų mažesnėje baterijoje sukauptos energijos, galima rinktis ir tokią.
„Galbūt įsirengę stotelę įmonės teritorijoje turėsite galimybę per pietų pertrauką įkrauti bateriją. Buitinio kištukinio lizdo neužteks, bet vidutinės galios įkroviklis per tą laiką, kol elektromobilis dieną stovės vietoje, papildys energijos dar 100 kilometrų. Geriausia viską išbandyti patiems“, – rekomenduoja V. Stanislovaitis.
Pasigenda viešųjų stotelių, skirtų verslui
Anot rinkimų komisijos nario, spartusis įkrovimas viešosiose stotelėse daugiausia orientuotas į brangius asmeninius elektromobilius vairuojančius vartotojus, o ne į verslą. Jis viliasi, kad ateityje atsiras daugiau verslo klientams prieinamų stotelių, kurių įkrovimo sparta nebūtinai bus tokia pat didelė, tačiau kaina – gerokai patrauklesnė nei šiuo metu Lietuvoje veikiančiuose operatorių tinkluose.
„Apie nemokamas įkrovimo stoteles nėra net ko kalbėti – visi dabar siekia iš to užsikalti pinigo. Lygiai kaip degalinių tinklai pardavinėja degalus, taip ir stotelių tinklų operatoriai siūlo elektrą. 60 centų tegul moka tie, kuriems reikia įsikrauti labai greitai. Verslininkams įkrovimas gali būti ir lėtesnis – kad tik mažiau kainuotų“, – apie įmonių poreikius kalba pašnekovas.
Šaltinis: pranešimas žiniasklaidai