Kas gali naudotis šia skaičiuokle?

Šis įrankis prieinamas visiems, norintiems gauti orientacinių įžvalgų apie automobilių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei pagrindinius skirtumus kainos bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetamo kiekio atžvilgiu, renkantis elektromobilį ar automobilį su vidaus degimo varikliu (benzinu ar dyzeliu varomą automobilį).

ŠESD emisijos ir patiriamos išlaidos vertinamos pagal nuvažiuotą atstumą. Įrankis nevertina išlaidų, patiriamų dėl transporto priemonės įsigijimo, techninės priežiūros, draudimo ar kelių mokesčių bei ŠESD emisijų, susidarančių dėl automobilių gamybos proceso ir utilizavimo.

Šis įrankis skirtas apytiksliai įvertinti patiriamas išlaidas bei susidarančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Skaičiavimuose neatsižvelgiama į visas aplinkybes (pavyzdžiui, vairavimo būdas, individualūs automobilio parametrai ir kt.), galinčias turėti įtakos ŠESD emisijų kiekiui ir patiriamoms išlaidoms.

Kas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) ir CO₂ ekvivalentas?

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – atmosferoje esančios dujos, kurios sulaiko šilumą. Žmogaus veikla prisideda prie ŠESD kaupimosi, taip šiltnamio efektas sustiprėja ir pradeda keistis klimatas. Labiausiai žinomos ŠESD yra anglies dioksidas (CO₂). Tačiau yra ir kitų, tai – metanas (CH₄), azoto suboksidas (N₂O). ŠESD taip pat vadinamos fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – hidrofluorangliavandeniliai, perfluorangliavandeniliai, sieros heksafluoridas,  azoto trifluoridas. Visos ŠESD planetos atšilimą veikia skirtingai, todėl, kad skaičiavimai būtų teisingiausi, skirtingų ŠESD emisijų bendras poveikis yra pateikiamas CO₂ ekvivalentu, kuris atspindi jų skirtingą visuotinio atšilimo potencialą.

Kodėl svarbu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas?

Remiantis https://climate.ec.europa.eu/, duomenimis 2011–2020 m. buvo šilčiausias užregistruotas dešimtmetis, o dėl žmogaus veiklos pasaulio klimatas šiuo metu sušyla 0,2 °C per dešimtmetį. Temperatūros didėjimas siejamas su dideliu neigiamu poveikiu gamtinei aplinkai ir žmonių sveikatai bei gerovei, įskaitant riziką, kad prasidės pavojingi ir galbūt katastrofiniai pasaulio aplinkos pokyčiai. Todėl tarptautiniais susitarimais yra pripažinta dėti pastangas, kad temperatūra pasaulyje nekiltų daugiau kaip 1,5 °C. Siekiant įgyvendinti šio susitarimo nuostatas, visos šalys ir kiekviena atskirai, turi riboti ir teisiškai reglamentuoti didžiausią CO₂ kiekį sukeliančias veiklas – transportą, pramonę ir žemės ūkio gamybą. Pagrindinis šiuos tarptautinius susitarimus vienijantis dokumentas – 1994 m. įsigaliojusi Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencija (UNFCCC) – tarptautinė sutartis, kuria siekiama, kad šiltnamio dujų kiekis atmosferoje būtų stabilizuotas klimato kaitos nesukeliančiame lygyje.

2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (kurioje dalyvauja ir Lietuva) metu Paryžiuje buvo pasiektas 195 pasaulio šalių susitarimas, padėsiantis stabdyti pasaulinį klimato atšilimą. Konferencijoje iškeltas tikslas, kad globali temperatūra kiltų mažiau nei 2 laipsniais bei numatyta dėti pastangas, kad šiltėjimas neviršytų 1,5 laipsnio. Siekiant šių tikslų, šiltnamio dujų išmetimas iki amžiaus vidurio turėtų būti sumažintas 40-70 proc. Šiems tikslams pasiekti tiek kitos šalys, tiek ES yra numačiusios žingsnius elgsenos pakeitimams daugelyje ŠESD emisijas generuojančių sričių.

Kuo galiu prisidėti aš prie mažesnio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio?

Remiantis klimato kaitos padarinius nagrinėjančiais šaltiniais, didžiausią įtaką atlieka žmogaus veiklos sąlygotos ŠESD emisijų didėjimas, kuris stiprina šiltnamio efektą bei spartina visuotinį atšilimą. ŠESD išskyrimą sukelia iškastinio kuro naudojimas, miškų kirtimas, gyvulininkystės bei susijusių veiklų vystymas, taip vis labiau veikiant klimatą ir temperatūrą Žemėje.

Visuomenėje (versle, buityje) paskutiniais dešimtmečiais stebimas augantis vartojimas, kuris skatina neigiamus klimato kaitos reiškinius bei augantį ŠESD išsiskyrimą. Siekiant mažinti augančio vartojimo pasekmes klimatui, skatinami racionalūs taršos mažinimo būdai: tausoti, perdirbti žaliavas, naudoti perdirbtas žaliavas; atsisakyti, riboti veiklą taršiuose sektoriuose. Kiekvienas asmuo gali prisidėti, pavyzdžiui, rinkdamasis elektra, o ne benzinu ar dyzelinu varomą automobilį, rūšiuodamas atliekas, rinkdamasis žaliąją energiją, įsirengdamas saulės elektrinę, ilgiau naudodamas daiktus ir kitaip prisidėdamas prie tvaraus gyvenimo būdo ir žiedinės ekonomikos puoselėjimo.

Žaliosios energijos paaiškinimas:

Žalioji energija yra tokia energija, kuri gaunama iš atsinaujinančių, švarių gamtos išteklių, pavyzdžiui, saulės, vėjo, vandens ir kt.

Bendrieji skaičiavimo principai ir duomenų šaltiniai

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos apskaičiuotos remiantis Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolo (angl. Greenhouse gas protocol, GHG protocol) reikalavimais.

Duomenys apie kuro ir elektros energijos sąnaudas padauginti iš standartinių ŠESD emisijų faktorių. Galutinis rezultatas pateikiamas kg CO₂ ekvivalento (kg CO₂ ekv.).

Taikomi šie ŠESD emisijų faktorių šaltiniai:

• kurui: Department for Environment, Food & Rural Affairs Greenhouse gas reporting: conversion factors 2023
• elektros energijai: European Residual Mixes 2023 Association of Issuing Bodies

Vidutinės išlaidos automobiliams su vidaus degimo varikliais apskaičiuotos remiantis 2023 m. vidutinėmis degalų (95 markės benzinas, dyzelinas) kainomis pagal Lietuvos energetikos agentūros skelbiamus duomenis.

Vidutinėms išlaidoms, patiriamoms naudojantis elektromobiliu, naudojami šie duomenų šaltiniai:

• Vidutinė elektros energijos kaina, naudojantis įkrovimo stotele namuose: 2023 m. vidutinė elektros energijos kaina pagal Lietuvos energetikos agentūros skelbiamus duomenis
• Elektros energijos kainos, naudojantis viešomis įkrovimo stotelėmis: 2024 m. liepos mėn. skelbiamomis įkrovimo kainomis „Ignitis ON“ stotelėse (lėtas įkrovimas, greitas įkrovimas, itin greitas įkrovimas).

Ši skaičiuoklė yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.