Kaip naudotis ŠESD skaičiuokle?

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) skaičiuoklė padeda įvertinti emisijas, atsirandančias dėl energijos vartojimo, transporto ar kitų šaltinių, remiantis GHG protokolu.
Asmenys, naudojantys skaičiuoklę, gali pasirinkti aktualias sritis – pavyzdžiui, elektrą, šildymą ar kurą – ir įvesti atitinkamus duomenis, norint gauti emisijų įverčius kg CO₂ ekvivalento (CO₂ ekv.) pavidalu.

Skaičiuoklėje išskiriamos dvi pagrindinės emisijų kategorijos:

• 1 lygio emisijos (tiesioginės): tai emisijos iš įmonės ar asmens tiesiogiai valdomų šaltinių, tokių kaip kuras, naudojamas transporto priemonėse, patalpų šildymui ar įrangai.
• 2 lygio emisijos (netiesioginės): tai emisijos dėl įsigytos energijos (pvz., elektros ar centralizuoto šildymo), nepriklausomai nuo objekto nuosavybės formos.

Pagrindinės kategorijos, kurias galite pildyti:

• Elektra: suveskite metinius ar mėnesinius elektros energijos kiekius (kWh) arba preliminarias išlaidas. Skaičiuoklė automatiškai atskiria „žaliąją“ ir „ne žaliąją“ energiją.
• Kuro sąnaudos: įveskite sunaudoto kuro kiekį arba nuvažiuotą atstumą. Įtraukiamos tik įmonei priklausančios ar lizinguojamos transporto priemonės.
• Šildymas: pateikite kuro kiekius ar šildomą plotą, jei naudojate, pavyzdžiui, kieto kuro katilus ar generatorius.
• Šildymo, vėsinimo ir garo energija: įrašykite sunaudotus kiekius, jei naudojate šildymą ar vėsinimą iš centralizuotų sistemų.

Svarbu: kuo tiksliau pateiksite duomenis, tuo tikslesnį rezultatą gausite. Jei tikslūs duomenys nežinomi – galima naudoti preliminarius (pvz., išlaidas), tačiau rezultatai bus apytiksliai.

Kas yra CO₂ ekvivalentas?

Įvairios šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) turi skirtingą poveikį klimatui. Siekiant šį poveikį išmatuoti vienodai, visų ŠESD emisijos konvertuojamos į CO₂ ekvivalentus (CO₂ ekv.).
Tai leidžia palyginti, kiek tam tikra dujų rūšis prisideda prie klimato kaitos, lyginant su anglies dioksidu.

Pavyzdžiui, metanas (CH₄) ir azoto suboksidas (N₂O) turi didesnį visuotinio atšilimo potencialą nei CO₂, todėl net ir nedidelis jų kiekis laikomas reikšmingu.

Žalioji energija ir jos reikšmė

Žalioji energija – tai energija, gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulė, vėjas, vanduo ar biomasė.
Naudojant šiuos išteklius, išvengiama arba ženkliai sumažinamas ŠESD išmetimas, todėl jie laikomi draugiškais klimatui.

Įmonėms pereiti prie žaliosios energijos – tai ne tik aplinkosauginis sprendimas, bet ir reputacijos stiprinimas, atitikimas ES reguliavimams bei ilgalaikis finansinis efektyvumas.
Daugelis žaliosios energijos sprendimų (pvz., saulės elektrinės, žaliųjų tiekėjų pasirinkimas) padeda mažinti eksploatacines sąnaudas bei prisideda prie klimato tikslų įgyvendinimo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Skirtingai nei neatsinaujinantys šaltiniai (pvz., nafta, anglis, dujos), žalioji energija padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir ilgainiui gali būti ekonomiškai naudingesnė dėl mažesnių eksploatacinių sąnaudų.

Kodėl verta naudoti skaičiuoklę?

Skaičiuoklė leidžia įmonėms įsivertinti ŠESD emisijas pagal pagrindines veiklos sritis – energijos vartojimą, transportą, šildymą, šaldymą ir kt.
Tai yra pirmas žingsnis link tikslingo emisijų valdymo, poveikio mažinimo priemonių planavimo ar pasirengimo tvarumo ataskaitoms.

Šis įrankis gali būti aktualus įmonėms, kurios:

• siekia atitikti aplinkosaugos reikalavimus (pvz., ESG, GHG protokolą),
• planuoja tvarumo strategijas ar komunikaciją,
• nori analizuoti alternatyvas: pvz., ar verta diegti atsinaujinančius energijos sprendimus, keisti transporto parką ar tobulinti energijos vartojimo efektyvumą.

Kaip įmonės gali prisidėti prie ŠESD mažinimo?

Įmonės turi reikšmingą vaidmenį klimato kaitos kontekste, todėl jų sprendimai tiesiogiai lemia bendras emisijų apimtis. Net ir nedideli pokyčiai veiklos procesuose gali reikšmingai sumažinti poveikį aplinkai.

Praktiniai veiksmai, kurie gali būti vyktomi, norint sumažinti taršą ir ieškant alternatyvų:

• rinktis elektros tiekėjus, siūlančius žaliąją energiją;
• diegti saulės ar vėjo jėgaines nuosavuose objektuose;
• atnaujinti įmonės transporto priemones į elektromobilius;
• diegti energijos vartojimo stebėsenos ir efektyvumo sistemas;
• optimizuoti šildymo, vėsinimo bei šaldymo įrangą.

Tvarumo integracija į verslo modelį didina organizacijos atsparumą, stiprina partnerių pasitikėjimą bei leidžia konkuruoti žiedinės ekonomikos ir tvarių tiekimo grandinių kontekste.

Bendrieji skaičiavimo principai ir duomenų šaltiniai

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos apskaičiuotos remiantis Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolo (angl. Greenhouse gas protocol, GHG protocol) reikalavimais.

Duomenys apie kuro ir elektros energijos sąnaudas padauginti iš standartinių ŠESD emisijų faktorių. Galutinis rezultatas pateikiamas kg CO2 ekvivalento (kg CO2 ekv.).

Taikomi šie ŠESD emisijų faktorių šaltiniai:

• kurui: DEFRA Greenhouse gas reporting: conversion factors 2024
• elektros energijai: AIB, European Residual Mixes 2023

Ši skaičiuoklė yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.