Elektromobilių proveržis Lietuvoje
Siekiant kuo intensyviau skatinti ekologiško transporto naudojimą Lietuvoje, Aplinkos apsaugos institutas kartu su partneriais sukūrė internetinę svetainę www.elv.lt, kurioje gyventojams ir įmonėms sukaupta informacija apie elektra varomą transportą ir įkrovimo stotelių infrastruktūrą Lietuvoje.
Kada reikėtų laukti elektromobilių proveržio Lietuvoje?
„Viena iš Aplinkos apsaugos instituto (AAI) veiklos krypčių – elektra varomo transporto skatinimas, plėtros galimybių vertinimas ir pasiūlymų teikimas. Kartu su partneriais sukurtoje interneto svetainėje elv.lt gyventojai ir įmonės vienoje vietoje ras visą informaciją apie elektra varomą transportą (nuo automobilių, autobusų iki dviračių ar paspirtukų) ir įkrovimo stotelių infrastruktūrą. Tikimės, kad tokia patogi informacinė platforma prisidės prie didesnio draugiško aplinkai transporto naudojimo Lietuvoje masto“, – sako AAI ekspertė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Svetainėje elektrinio transporto naudotojams ar juo besidominantiems talpinami elektrinio transporto skelbimai, įkrovimo stotelių žemėlapiai, įkrovimo įrangos operatoriai, elektromobilių nuomos ar dalijimosi bei servisų paslaugos, bus skelbiamos aktualios šios rinkos naujienos.
„Viena iš ilgalaikio Elektromobilių naudojimo skatinimo priemonių plano projekto priemonių – visuomenės švietimas, požiūrio formavimas, išsamios ir reikalingos informacijos pateikimo būtinybė, t. y. platformos apie elektromobilius ir jų įkrovimo infrastruktūrą sukūrimas. Tad poreikis tokiam projektui kaip www.elv.lt šiuo metu yra labai didelis, džiaugiamės ir tikime, kad šio projekto sėkmė sumažins vieną iš elektromobilių naudojimą ribojančių veiksnių“, – sako Susisiekimo ministerijos Plėtros ir logistikos skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Gasiūnienė.
Pasak jos, Elektromobilių naudojimo skatinimo ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtros iki 2035 metų plano projektas turi būti parengtas dar iki šių metų vasaros, tą padaryti yra įpareigota susisiekimo ministro sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Tikimasi, kad plane bus numatytos priemonės, padėsiančios spręsti tokius elektrinio transporto naudojimo ribojimus, kaip aukšta jų įsigijimo kaina, subsidijų ar mokesčių taršiems automobiliams nebuvimas, atsargi savivaldybių politika ekologiškesniam transportui skatinti, kai orientuojamasi į viešojo transporto, dviračių infrastruktūros plėtrą, tačiau nepakankamai skiriama dėmesio elektromobilių skatinimui mieste, įkrovimo infrastruktūros plėtros poreikis ir kt.
2018 metais patvirtintame Nacionaliniame energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane numatytas siekis, kad 2020 metų pabaigoje elektromobilių skaičius Lietuvoje sudarytų 2 tūkst., 2022-aisiais – 4,6 tūkst., o 2030 metais – apie 118 tūkst. elektromobilių, t. y. jų augimas kasmet siektų daugiau kaip po 150 procentų.
Šių metų sausio 1-ąją Lietuvoje buvo registruoti 983 elektra varomi lengvieji (M1 ir N1 klasės) automobiliai – 416 elektromobilių daugiau nei prieš metus, o daugiausiai jų registruota Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų savivaldybėse. Didžioji dalis eksploatuojamų elektromobilių yra naudoti.
Infrastruktūros plėtra
Gasiūnienės teigimu, panaudojant 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos fondų lėšas, Susisiekimo ministerija skyrė beveik 3 mln. eurų elektromobilių infrastruktūros plėtrai valstybinės reikšmės keliuose ir vietinės reikšmės keliuose (savivaldybėse).
Lietuvos miestuose ir priemiesčiuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki 2020-ųjų pabaigos iš viso turi būti įrengta ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų. Magistraliniuose keliuose ir kituose valstybinės reikšmės keliuose jau dabar prieigos yra maždaug kas 50 kilometrų susisiekimui elektromobiliais tarp miestų užtikrinti. Savivaldybės Darnaus judumo miestuose planuose yra numačiusios apie 300 elektromobilių įkrovimo vietų įrengimą iki 2030 metų, tačiau nemaža dalis prieigų turėtų atsirasti dar iki 2020-ųjų.
„Lietuvos automobilių kelių direkcija pirmąsias dvi viešas elektromobilių įkrovimo prieigas įrengė dar 2014 metais. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose jau veikia 25 prieigos, o per šiuos metus planuojame įrengti dar bent 5 prieigas. Iki 2019 metų pabaigos 18-oje didžiųjų savivaldybių bus įrengta apie 60 prieigų“, – planus atskleidžia Lietuvos automobilių kelių direkcijos Intelektinių transporto sistemų skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Teškevičius.
Lietuvoje taip pat yra elektromobilių įkrovimo vietų, įrengtų privačių investuotojų lėšomis, bet jos nėra viešos.
Kada įvyks proveržis?
„Alternatyvius degalus (elektrą) naudojantys automobiliai nėra mados reikalas – juos naudoti skatina pasaulio šalyse didėjantys reikalavimai mažinti išmetamų teršalų kiekį. Aplinkosauginiu požiūriu tokios transporto priemonės mažiau teršia aplinką ir orą, nes nenaudoja iškastinio kuro ir jų eksploatacija yra paprastesnė, nes neturi vidaus degimo variklių. Eksploatuojant tokius automobilius susidaro mažiau atliekų, ypač pavojingų, kaip pavyzdžiui alyvos ar filtrų, o beveik visos susidariusios atliekos yra perdirbamos ar dar kartą panaudojamos (dalyvauja žiedinėje ekonomikoje)“, – sako AAI vadovas Alfredas Skinulis.
Skinulio teigimu, nors Lietuvoje po truputį jau įsibėgėja elektromobilių pardavimas ir infrastruktūros kūrimas, investuojama į dalinimosi elektromobiliais tinklo plėtrą, proveržio Lietuvoje būtų galima tikėtis tik tuomet, kai valstybė aktyviau skatins elektromobilių ir kitų netaršių, efektyviai energiją naudojančių transporto priemonių naudojimą ne tik kuriant tam būtiną infrastruktūrą, bet ir taikant įvairias paskatas per mokesčius bei kitas lengvatas. Lietuvai geru pavyzdžiu galėtų būti Norvegijos Vyriausybė, siekianti, kad iki 2025 metų visų naujų parduodamų transporto priemonių į aplinką išmetama tarša būtų nulinė.
Elektromobilių entuziastas Dainius Jakas laikosi nuomonės, kad vis tik finansinė paskata išlieka pagrindine priežastimi, kodėl elektromobiliai sunkiai skinasi kelią į pirkėjų širdis net turtingose valstybėse.
„Lietuvoje perkant elektromobilį netaikomos jokios lengvatos, kai tuo tarpu JAV suteikiama 7,5 tūkst. JAV dolerių lengvata, prie kurios kai kurios valstijos dar prisideda papildomai. Prancūzija ir Vokietija pirkėjus skatina 4-6 tūkst. eurų nuolaidomis, o keičiant taršius dyzelinius automobilius į elektromobilius galima tikėtis net iki 10 tūkst. eurų lengvatos. Kinija finansuoja net 50 proc. elektromobilio kainos, o Norvegija netaiko jokių mokesčių elektromobiliams ir to rezultatas – pusė parduodamų naujų automobilių yra elektra varomi“, – sako D. Jakas.
Anot elektromobilių entuziasto, Lietuvoje galinčiųjų įsigyti naują elektromobilį nėra daug, todėl nedidelė valstybės kompensacija itin nepadės. Tačiau galima sekti Ukrainos, kuri netaiko importo mokesčių ir pridėtinės vertės mokesčių tiek perkamiems naujiems, tiek ir naudotiems elektromobiliams, pavyzdžiu. Įmonėms, perkančioms elektromobilius, galima siūlyti mokestines lengvatas, kelių mokesčių lengvatas ar kitas skatinančias priemones. Toks modelis neblogai veikia Austrijoje.
Šiuo metu elektromobilių vairuotojai gali naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis, parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatomis Lietuvos miestuose. Kelio ženklai ir išduodami specialūs valstybiniai registravimo numeriai elektromobiliams sudaro sąlygas įvažiuoti į tam tikras miestų zonas arba jose parkuotis.
