Penki elektromobilių pranašumai prieš įprastus automobilius

Penki elektromobilių pranašumai prieš įprastus automobilius

Penki elektromobilių pranašumai prieš įprastus automobilius

Dažniausiai pabrėžiamas elektromobilių privalumas prieš vidaus degimo varikliais varomus automobilius – jų nulinė teršalų emisija. Tačiau tai – dar ne viskas. Elektros variklių ir pačios elektromobilių konstrukcijos teikiami pranašumai vis labiau ryškėja gamintojams pristatant daugiau elektra varomų modelių, teigiama pranešime spaudai.

 Žemesnis svorio centras

Viena iš elektromobilių savybių, lemiančių geresnes valdymo savybes, – žemesnis svorio centras. Norint tokį patį efektą pasiekti automobiliuose su vidaus degimo varikliais, tenka spręsti svarbiausių komponentų – variklių ir pavarų dėžių – montavimo galvosūkius.

Dėl dugne sumontuotų akumuliatorių elektromobiliuose žemas svorio centras susidaro savaime. Tačiau, kaip pastebi „Lietuvos metų automobilio“ komisijos narys ir ilgametis automobilių apžvalgininkas Renaldas Gabartas, svarbu įvertinti vieną elektromobilio savybę.

„Geresnis svorio balansas grynakraujų elektromobilių, o ne tų, kurie pagaminti kaip bazę naudojant modelį su vidaus degimo varikliu. Žemas svorio centras užtikrina geresnį sukibimą ir tolygesnį svorio pasiskirstymą tarp ašių, todėl automobilis geriau subalansuotas, vairuotojas jaučiasi kiek saugiau ir užtikrinčiau. Gamintojai tikrai to siekia ir didžiuojasi, kai pasiekia, o tokie automobiliai giriami“, – pastebi ekspertas.

Tokie modeliai kaip „Tesla Model 3“ ar naujutėlis „Kia EV6“ sukurti naudojant specialiai elektromobiliams pritaikytas platformas. Pavyzdžiui, dėl naujos, išskirtinai elektromobiliams skirtos modulinės platformos E-GMP, „Kia EV6“ krosoveris tiksliai atspindi šio modelio šūkį „Sujungtos priešingybės“. Dažniausiai tokio tipo automobiliai dėl didesnės prošvaisos ir aukštesnės stogo linijos turi aukštą svorio centrą, o EV6 svorio centras santykinai žemas, dėl to jos geresnės valdymo savybės. 

Geresnė važiavimo dinamika

Elektra varomi automobiliai vairuotojus džiugina ir labai plastiška važiavimo dinamika bei greitu įsibėgėjimu. Pavyzdžiui, net ir kuklus antrosios kartos „Nissan Leaf Plus“ nuo 0 iki 100 km/val. gali įsilėkti per 6,5 sekundės. Dar įspūdingiau atrodo „Kia EV6 GT“ versijos parametrai – jo spurtas iki 100 km/val. trunka vos 3,5 sekundės.

Kaip pastebi R. Gabartas, tokia elektromobilių dinamika gali praversti ir kasdienėse situacijose.

„Dinamika yra vienas didžiųjų elektromobilių privalumų: jį suteikia nuolat pasiekiamas maksimalus sukimo momentas. Ši charakteristika leidžia greitai sureaguoti ir greitai atlikti veiksmą, pavyzdžiui, persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą, įsilieti į eismą iš greitėjimo juostos.

Kai kurie į greitėjimo juostą įsukę vairuotojai važiuoja iki pat galo ir sustoja, nespėja įsibėgėti, tada jiems įsilieti labai sunku. Elektromobilis šią užduotį supaprastina, nes išvažiavus iš greitėjimo juostos susilieti su srauto greičiu paprasčiau“, – pavyzdžiais dalijasi R. Gabartas. 

Optimalesnė visų varančių ratų sistema

Norint, kad vidaus degimo variklį turintis automobilis būtų varomas visais ratais, reikia sukurti sudėtingus mechaninius arba elektromechaninius galios perdavimo komponentus, naudoti kardaninį veleną, kuris sumažina interjero erdvę. O elektromobiliai gali turėti po atskirą variklį kiekvienai ašiai ir taip sukurti santykinai paprastą visų varančiųjų ratų pavarą.

„Tobulas variantas būtų variklis prie kiekvieno rato. Tuomet būtų patys mažiausi energijos nuostoliai, nes nereikėtų transmisijos ir visą galią būtų galima perduoti tiesiai į ratus. Tačiau tokiu atveju varikliai užima nemažai vietos ir tai daro įtaką važiuoklės konstrukcijai. O dabar naudojamose sistemose svarbu ne tik elektros varikliai, bet ir programavimas. Neseniai viename pristatyme buvo pastebėta, kad, konstruojant elektromobilį, 30 proc. įtakos turi variklių komponuotė ir techninė dalis, o 70 proc. – programavimas“, – akcentuoja R. Gabartas.

Siekdami sukurti visais ratais varomas pavaras, daugelis elektromobilių gamintojų naudoja dviejų elektros variklių koncepciją, kai vienas motoras suka priekinius, kitas – galinius ratus. Tai – optimalus sprendimas vietos, svorio ir galios perdavimo atžvilgiu.

Tokia konstrukcija naudojama ir „Kia EV6“ modelyje su visais varančiaisiais ratais. Pažangūs techniniai ir programavimo sprendimai leidžia užtikrinti momentinį reikiamą galios paskirstymą tarp ašių realiuoju laiku – taip pagerinamas sukibimas ir valdymo savybės. 

Daugiau erdvės viduje

Net ir kompaktinės klasės elektromobilius išbandę vairuotojai dažnai pastebi, kad, palyginus su tokio pat dydžio vidaus degimo varikliais varomais modeliais, pirmieji dėl savo konstrukcinių savybių turi daugiau erdvės viduje.

„Kai kuriamos naujausios elektromobilių platformos, dažniausiai stengiamasi ratus kuo labiau pastumti į automobilio kampus, nes tai leidžia konstrukcija. Taip atsiranda daugiau erdvės interjerui. Dar vienas privalumas – lygios grindys, kurios taip pat suteikia daugiau patogumo“, – pasakoja R. Gabartas.

Naujausiuose elektromobiliuose, sukurtuose naudojant išskirtinai jiems skirtas platformas, įrengti erdvesni salonai, nedidinant automobilio matmenų. Geri to pavyzdžiai: „Kia EV6“ ar „Volkswagen ID.3“. Nors tai nėra itin dideli automobiliai, jų viduje daugiau erdvės nei analogiško dydžio modeliuose su vidaus degimo varikliais. 

Tyliau ir komfortiškiau važiuoja

Kai kurie vairuotojai mėgaujasi garsiai riaumojančiais vidaus degimo varikliais, tačiau tai nebūtinai patinka aplinkiniams, o kai nuo to pavargstama, vienintelė išeitis – variklį užgesinti. Tuo metu elektromobiliai yra tylūs, todėl suteikia daugiau komforto keliaujantiems.

„Kai aplink mažiau dirgiklių, vairuotojas ilgesnėje kelionėje ilgiau išlieka susikoncentravęs. Galbūt problema ta, kad variklio garsas yra informacijos šaltinis, kaip tu važiuoji. Jei automobilis skleidžia tiek pat garso, kiek, pavyzdžiui, lygintuvas, gali nepajusti greičio ir jį viršyti. Bet šią problemą sprendžia sistemos, pranešančios apie greitį, atpažįstančios kelių ženklus ir panašiai“, – svarsto R. Gabartas.

Žinoma, negalima pamiršti, kad automobilis leidžia ir daugiau garsų. Aerodinaminis triukšmas, padangos ar važiuoklė taip pat skleidžia garsus, kurie važiuojant elektromobiliu gali būti girdimi geriau, nei keliaujant vidaus degimo variklį turinčiais automobiliais. Bet ir tai sprendžiama naujoviškais būdais.

„Natūralių pašalinių garsų problemą elektromobiliuose padeda spręsti ne papildoma garso izoliacija, kuri yra nepageidaujamas svoris, o įrenginiai, skleidžiantys rezonuojantį dažnį ir taip slopinantys garsą. Apskritai akustiniam komfortui skiriama daug dėmesio, todėl klasikinis triukšmą stengiamasi pašalinti. Beje, jei nori kažkokio garso, kai kuriuose elektromobiliuose yra galimybė įjungti variklio garsą. Paliekama teisė rinktis“, – pasakoja automobilių žinovas.

Elv.lt

Prisijunktie prie mūsų Facebook!

Naujausios naujienos apie elektrinį transportą, konkursai ir dar daugiau!