Tūkstantis eurų pelėkautuose

Tūkstantis eurų pelėkautuose

Tūkstantis eurų pelėkautuose

Tapo itin madinga kalbėti ir rašyti apie klimato kaitą. Žinia, vienas iš pagrindinių oro teršėjų – transportas. Štai neseniai patvirtinta Lietuvoje ir Nacionalinė oro taršos programa, kuri taipogi tampriai sietina su klimato kaitos problematika.

Savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ kalbėjosi apie klimato kaitą (kurią sukelia CO, ir kitos su žmonių veikla susiejamos dujos, kaip metanas, freonai ir t.t.) bei oro taršą su Vilniuje esančio Aplinkos apsaugos instituto vadovu Alfredu Skinuliu. Jis, beje, turi per 15 metų aplinkosaugininko patirtį, vadovavęs ir sostinės Aplinkos apsaugos agentūrai, dabartiniu „terminų švarkeliu velkantis“ – aplinkos apsaugos inspekcijai.

Alfredas Skinulis iš karto pasakė, jog bendroje atmosferos oro taršoje mūsų planetoje automobiliui, naudojančiam vidaus degimo variklius, atitenka per 14 procentų bendro C(J2 išmetimų. (Gaminant iš iškastinio kuro elektros energiją – 21 proc.; be to daug CO, išmetimų – iš pramonės, žemės ūkio…) Žinoma, jog Lietuvoje automobilių esama santykinai daugiau, tad ir ši problema yra ženklesnė.

Europos aplinkos apsaugos agentūroje neseniai konstatuota, jog elektra varomi automobiliai (viską sumuojant) atmosferos orą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis teršia apie 17-20 proc. mažiau nei benzinu ir dyzeliniu kuru varomi automobiliai. Turima omenyje, jog gaminant elektra varomą automobilį bei po to jam tiekiant elektros energiją, taipogi naudojami ištekliai (tačiau galimi čia ir atsinaujinantys energijos šaltiniai), sietini su atmosferos oro tarša. Žinoma, elektra varomas automobilis lyg ir suvis neteršia aplinkos, jei neatsižvelgsime, jog nuo stabdžių, padangų (ir pan.) taršos esama.

„Šiandien mes išvis nejaučiame, jog Lietuvoje centralizuotai būtų skatinama važiuoti elektra varomais automobiliais. Štai žadama skirti po 1000 eurų tiems, kas įsigis mažiau taršų ar naują automobilį… Ar čia išeitis? Iš labai aplinką teršiančio automobilio persėdame į kiek mažiau teršiantį – ir jau džiaugsimės?.. Tas 1000 eurų su realia aplinkosauga, su naujesne valstybės vykdoma politika, manau, neturi nieko bendro. Gal čia tik politikų savotiškas reklaminis triukas prieš vienokius ar kitokius rinkimus. Laikas atverti naujas ir realias galimybes elektra varomam automobiliui. Juk pasidairykime – po kokių 4-5 metų pažangiose šalyse elektra varomi automobiliai išstums savo gentainius, varomus vidaus degimo varikliais“, – kalbėjo Alfredas Skinulis, primindamas, jog ateityje elektra varomų automobilių kainos taipogi bus „įkandamos“ eiliniam mūsų šalies piliečiui.

Tada aktualu bus kas kita: kaip aš tą elektra varomą automobilį efektyviai naudosiu?

Turima omenyje aptarnavimo, elektra varomo automobilio „pabalnojimo segmentas“- akumuliatorių įkrovimo stotelės, jų pasiskirstymas Lietuvoje.

„Dabar įkraunant akumuliatorius greitojo įkrovimo stotelėse susidaro eilės, dažnai įkrauti ir neįmanoma, nes trukdo gedimai…“, – kalbėjo Alfredas Skinulis, primindamas, jog kiekvienas gyventojas ir namuose akumuliatorius gali įkrauti iš paprasčiausios rozetės, nors tai ir ilgokai užtrunka, gal net kokias aštuonias valandas.

Pasak pašnekovo, Lietuvoje dabar esama per 1000 elektra varomų lengvųjų automobilių. Vadinamieji hibridiniai automobiliai – tik tarpinė tam tikros evoliucijos stotelė.

„Ateitis – tik elektromobiliai. Tik jie Lietuvoje yra gelbstinti ateitis. Ir nereikia galvoti, jog greta automobilio dar gerai būtų arklys, kuris temptų gedimo atveju. O rimčiau kalbant, klimato kaita ir ekonomika yra itin susaistyti segmentai. Tad Lietuvoje elektromobiliais turi būti kur kas labiau domimasi tiek Susisiekimo, tiek Aplinkos, tiek Ekonomikos ir inovacijų, tiek ir kitose ministerijose, kurios turi tiesiog užsiimti reklaminėmis kampanijomis apie elektromobilių naudą. Valstybė čia turi būti vedlė… Proveržis? Iš kur? Tiek iš viršaus (valstybė), tiek iš verslo, gyventojų (apačios). Turi būti aiškus akcentas: įkrovimo stotelėse reikia vietų ne dviem automobiliams, o kur kas daugiau. Problemų dėl įkrovimo niekur nebeturi būti. Tik tada galėsime kalbėti apie realias galimybes elektra varomam automobiliui Lietuvoje“, – sakė Alfredas Skinulis.

Jeigu Nacionalinėje oro taršos programoje yra akcentas tam 1000 eurų, ką tai galėtų reikšti?

„Nieko naujo nereiškia. Nes turime persėti į visiškai atmosferos orą neteršiantį automobilį. Už 30 milijonų eurų galima turėti 600 įkrovimo stotelių elektromobiliams, jei manytume, jog vienai stotelei reikia 50 tūkst. eurų. Grubiai tariant, kiekvienai savivaldybei – po 10 stotelių“,- kalbėjo pašnekovas, priminęs, jog niekas anksčiau nepirko arklio, jei jam negalės parūpinti pašaro.

Svarbus aspektas čia – naftos ir jos produktų turėtojai – bosai, kurie susirūpinę kuo ilgiau tiekti naftą bei jos produktus, kuriems į kokią nors klimato kaitą (kaip ir tūlam Donaldui Trampui) spoksoti nieko vertas užsiėmimas: buvo vasara, buvo žiema, vėl bus pavasaris, vėl… Girdi, ir viduramžiais planetoje Žemė būta tokių karščių, jog manyta: pasaulio pabaiga…

Pašnekovas sutiko, jog žmonių nuomones galime ir keisti, tačiau kas pakeis išvadą, jog tarša, sklindanti iš automobilių (ir ne vien iš jų), yra itin kenksminga žmonių sveikatai. Dar galėtume džiaugtis, jog Lietuva nėra itin urbanizuota šalis, tačiau vėjas niekadėjas teršalus netrunka „atgabenti“ ir iš netolimų, ir iš tolimesnių teritorijų. Jei jau žmogus yra sveikesnis, panorsta keliauti, o keliavimas elektra varomu automobiliu yra kur kas pigesnis. Štai jau ir du svertai: taršos vengimas bei lėšų tausojimas.

Kita vertus, jei Lietuva, kaip valstybė, nenori priklausyti nuo iškastinio kuro, taipogi turime žvelgti elektra varomo automobilio link. Ypač, jei galėtume pasigirti atsinaujinančios energijos šaltiniais ar ištekliais. Įei jų esama vietoje, elektromobilio išmetimus galėtume vadinti nuliniais. Tai aiškiai suvokiama Švedijoje, Norvegijoje… Pastarojoje elektromobilių parduodama jau dabar daugiau nei automobilių su vidaus degimo varikliais. Pagirtina dar ir tai, jog, tarkime, norvegai naudojasi atsinaujinančiais energijos šaltiniais – esama daug kalnų, daug kalnų upių, daug hidroelektrinių”, –  sakė Alfredas Skinulis.

Ir dar. Automobilis yra ir žiedinės ekonomikos dalis. Jeį valstybėje teigiama, jog einame žiedinės ekonomikos keliu, o elektromobilių link žvelgiama atsainiai… Jokios žiedinės ekonomikos keliu neisime, tik muilo burbulus leisime.  Žiedinė ekonomika, suvokime, nėra vien vartojimo mažinimas, darbas su atliekomis, jų rūšiavimas ir t.t.

Žiedinė ekonomika – ir naujos inovacijos, nauji verslo modeliai, energijos išteklių optimalus ar minimalus naudojimas.

Pašnekovas užsiminė ir apie ta i, kiek laiko žmogui reikia automobilio, vadinasi – ir elektromobilio. Gal tik 3 proc. dienos laiko, jei nesi koks taksistas ar prekių išvežiotojas. Vadinasi, galima tokia sistema, kai galime keistis elektromobiliais, trumpam nuomotis.

„Tačiau mes galime ir teisintis, jog tiek lėšų, kaip norvegai, tikrai neturime, tad ir trypčiojame kone vietoje…“ – sakau pašnekovui, kuris atkerta liaudišku sąmoju, jog pinigėlį nuolat spaudžiant saujoje dažnai priverstas mokėti kelis kartus.

… Kalbai pakrypus popsinių sprendimų link, Alfredas Skinulis sakė, jog neabejojantis: politikai daro tai, ko nori žmonės, t.y. rinkėjai. Jei jie yra neišmanūs, tuo save ir savo šalį pasmerkia menkaverčiam ir trumpai tarnaujančiam daiktui. Jei žmonės sakytų, jog 30 milijonų eurų dalybų paleisti pavėjui suvis nereikia, o reikia tausojančių ir ilgalaikių projektų, kai kas ir pasikeistų.

… Dažnai nugirstame: elektromobiliai – tik turtingiesiems. Jiems priedas – ir mokesčių lengvatos. Atitarčiau priešingai: elektromobilis taupo lėšas. Tiesa, naujo kaina dar kur kas didesnė, nei paprastojo automobilio, tačiau keli metai greitai praeina, viskas atpinga, kaip ir tie mobilieji telefonai, pradžioje buvę tik turtingiesiems… Tik turtingas ateityje galės leisti važinėti automobiliu su vidaus degimo varikliu. Ir tik turtingas galės leisti teršti orą. Ir tik turtingas galės mokėti daktarams solidžias sumas, nors… Kas nežino, jog sveikatos vaistinėje nenusipirksi…

Ir dar. Jei nori būti energetiškai nepriklausomas – taipogi privalai rinktis elektra varomą automobilį.

„Protingieji žino kitą kelią – jie rinksis elektromobilį. Valstybė protingiesiems dar turi ir patalkinti, jei valstybėje esama protingų galvų…“, – įsitikinęs pašnekovas, pridurdamas, jog reikia švietimo, suvokimo, jog elektromobilis yra pažanga, jog yra tik du argumentai žmogui: kiek kainuoja (bakas kuro – apie 40 eurų, baterijos įkrovimas – apie 4 eurai), kur galiu greitai įkrauti bateriją… (Dabar naujas elektromobilis kainuoja, tarkime, apie 40 000 eurų. Vidutines pajamas gaunančiam – ne itin gera kaina… Tačiau vidutines pajamas gaunantys ir dabar perka naudotą automobilį, vadinasi – pirks ir naudotą elektromobilį.) Paskui įsitikinama, jog – viskas pigiau. O aplinkosauga pasiekiama gal net visai apie tai nesusimąsčius.

Šaltinis: „Žaliasis pasaulis“

Elv.lt

Prisijunktie prie mūsų Facebook!

Naujausios naujienos apie elektrinį transportą, konkursai ir dar daugiau!