Lietuvos užmojai dėl elektromobilių parko ateityje

Lietuvos užmojai dėl elektromobilių parko ateityje

Lietuvos užmojai dėl elektromobilių parko ateityje

Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, kuri teikiama viešam svarstymui ir kurią Seimas turėtų svarstyti pavasario sesijoje, numatyta, kaip Lietuvai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.

Pagal darbotvarkę, didžiausias šalies laukiantis iššūkis – transporto sektoriaus pertvarka. Aplinkos ministerija kurs sąlygas, kad:

  • iki 2025 m. M1 klasės elektromobilių skaičius sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., o N1 klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 proc. metinių pirkimų sandorių;
  • iki 2027 m. visas didmiesčių viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudotų tik atsinaujinančių energijos išteklių energiją;
  • iki 2030 m. pusę transporto priemonių parko sudarytų lengvieji elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės;
  • nuo 2030 m. sausio 1-osios N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus alternatyviaisiais degalais varomas N1 klasės transporto priemones, nebūtų registruojamos;
  • iki 2030 m. gruodžio pabaigos viešuosiuose pirkimuose įsigyjamos ar paslaugoms teikti naudojamos kelių transporto priemonės būtų netaršios ir palyginti su bendru įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių skaičiumi, sudarytų: M1, M2, M3, N1 kategorijų transporto priemonių atveju – 100 proc.; N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių atveju – 16 proc.;
  • iki 2035 m. elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų 100 proc. transporto priemonių parke, užtikrinant infrastruktūros plėtrą, ir miestuose neliktų įprastais degalais (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių, būtų užtikrintas patrauklus (efektyvus, patogus, sujungtas, skaitmenizuotas) viešasis transportas ir kitos darnaus judumo priemonės ir paslaugos;
  • iki 2040 m. miestų centruose turėtų nebelikti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių.

Nacionaline klimato kaitos valdymo darbotvarkė pakeičia šiemet nustojusią galioti 2012-ųjų Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją. Ji suderinta pagal naujausias Europos žaliojo kurso ambicijas ir Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimus.

Plačiau apie tai: https://bit.ly/3boVaHe

Šaltinis: Aplinkos ministerija ir www.elv.lt